Kai kažkas pasibeldžia į duris naktį ir netikėtai, tikrai negalvoji pirmiausiai, kas gamino šias duris, ar tai buvo door set manufacturers, ar kažkaip kitaip pagamintos durys. Tačiau pagalvoji – nemalonu, nejauku, ar geri žmonės beldžiasi, ar kažkam reikia pagalbos, o gal tai man jos tuojau reikės, nes tie, kurie beldžiasi, yra nusiteikę toli gražu ne geranoriškai? Pasakyti, kas beldžia į duris, gali tik tada, kai turi drąsos ir jėgų pažiūrėti, kas stovi kitoje durų pusėje. Jeigu turi akutę, tada gali per ją ir žvilgtelėti. Jeigu neturi – atidaryti arba ne.
Baimė
Nors mūsų namuose buvo tikrai geros secure by design doors, mažiausiai galvojau apie jų dizainą tada, kai naktį kažkas pabeldė į duris. Taigi, kai kažkas netikėtai pabeldė į duris, pagalvojau tik apie tai, kad dabar bus šakės. Neįtikėtina, kaip stipriai žmogų veikia didelė baimė. Pirmiausiai dėl jos tiesiog negalėjau pajudėti iš vietos. Kaip sakoma – pakirto ir kojas, ir rankas. Vėliau ta panika kažkokiu būdu privedė prie savisaugos pojūčio. Ėmiau ieškoti telefono apgraibomis, nors jis buvo visai šalia. Tačiau vis tiek sunkiai jį radau. Pačiupusi bėgau į vonios kambarį, kur užsirakinau ir garsiai kvėpavau. Vis dar buvo be proto baisu, vis dar nežinojau, ką daryti. Žinojau, kad durys tikrai stiprios, netgi šarvuotos. Žinojau, kad triukšmas laiptinėje ataidėjo iš viršaus. Kažkas tarsi prabėgo iš viršaus žemyn, pabelsdamas į duris ir paskambindamas žmonėms į skambutį. Bet ką visa tai galėjo reikšti? Ar kažkas iš tiesų norėjo įsilaužti, ar tik kvailiojo girti vaikėzai? Tada ėmiau galvoti, kam man skambinti ir šauktis pagalbos. Panašu, kad tai padėjo racionalizuoti situaciją. Supratau, kad nieko siaubingo nėra. Kad tikriausiai čia tik jauni chuliganai siautėja, kurie man negali visiškai nieko padaryti. Taigi, kam aš galiu skambinti? Galiu beveik visiems, o nenoriu niekam. Taip aš nusiraminau, baimė praėjo, žinojau, kad mane saugo galingos durys. O jeigu kažkas iš tikro būtų norėjęs įsilaužti, tai nebūtų darę tokiais brutaliais būdais ir keliant triukšmą. Čia juk ne „Prisukamas apelsinas“.
Esame įsitikinę, kad ne vieną ir ne du kartus esate girdėję, kad žmonės nusivilia, jog kreditorių kompanijos yra ne visai pajėgios suteikti dideles paskolas. Kitaip tariant, kreditoriai turi savotiškas lubas, pagal individualiai vykdomą politiką, kurių nevalia peržengti, jeigu norima išlaikyti saugią investiciją, žvelgiant iš kompanijos požiūrio. Vis dėlto, būtų galima pastebėti tai, kad kaip ir bet kurioje situacijoje, taip ir šioje įmanoma rasti daugybę įvairiausių realių alternatyvų, kuriomis ne vien tik, kad galima sėkmingai pasinaudoti, tačiau taip pat ir tokiu būdu pasiekti rezultatus, kurie galimai jums buvo patys aktualiausi.